PALIESIAUS KLINIKA

PALIESIAUS KLINIKA

 
PALIESIAUS DVARAS
EN

Arterinis kraujo spaudimas

gydytoja kardiologė Audronė Grigalevičienė

Ar mokate pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą? Ar mokate jį teisingai įvertinti?

Daugumai žmonių atrodo, kad tai elementaru. Užsidėjai manžetę pagal instrukciją, paspaudei mygtuką ir darbas jau atliktas. Tačiau ar viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Visiems, turbūt, aišku, kad ramybėj arterinis kraujo spaudimas žemesnis, o įtampos metu jis didėja. Tačiau retas kuris susimąsto, ką iš tikrųjų reiškia įtampa ir ramybė, matuojant arterinį kraujo spaudimą. Juk žmogus - ne mašina. Jam reaguojant ne tik į fizinę, bet ir į nervinę įtampą, arterinis kraujo spaudimas kyla ir tai yra normalu. Negerai tik, jei, esant fizinei ir psichologinei ramybei, jis negrįžta į normą, t.y. viršija 140/85 mmHg.

Todėl reguliuojant arterinį kraujo spaudimą ir parenkant tinkamus vaistus bei jų vartojimo laiką, labai svarbu, kad žmogus ateitų pas gydytoją jau pasiruošęs, t.y. atlikęs namų darbus – bent kelias dienas iki vizito susimatavęs arterinį kraujo spaudimą ir pulsą ryte tik atsibudęs ir vakare ramybėj. Yra žmonių, kuriems arterinis kraujo spaudimas kyla dieną, kitiems – naktį, tretiems jis būna per aukštas visą parą.

Dažnai ligoniai gydytojui užduoda klausimą, koks vaistas geriausiai tinka gydyti arterinę hipertenziją (padidėjusio arterinio kraujo spaudimo ligą), nesusimąstydami, kad skirtingiems žmonėms negali būti tas pats (vienas) geriausias vaistas. Tačiau daugumai ligonių, vis dėlto, įmanoma paskirti ne tik standartinį, bet ir individualų, konkrečiam ligoniui pritaikytą, gydymą, jei gydytojas bus informuotas apie arterinio kraujo spaudimo kitimo ritmą paros bėgyje, lydinčias ligas bei dėl kitų lėtinių ligų vartojamus vaistus. Kuo daugiau ligonis suteiks gydytojui informacijos apie save, tuo tiksliau gydytojas galės jam paskirti tinkamą gydymą. Mano ilgametė gydymo praktika rodo, kad kai pavyksta ligoniui paskirti individualų gydymą, jis dešimtmečiais vartoja tuos pačius vaistus ir jaučiasi gerai.

Labai svarbu pabrėžti, kad gydant arterinę hipertenziją, ir arterinis kraujo spaudimas namie ramybėj ryte ir vakare daugumą dienų (bent 5 iš 7) turi būti normalus (120-140/60-85mmHg), ir ligonio savijauta gera. Jei arterinis kraujo spaudimas geras, o savijauta bloga, reikia ieškoti tinkamesnio gydymo.

Ligoniai, kuriems padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, neturėtų pamiršti ar ignoruoti ir nemedikamentinio arterinės hipertenzijos gydymo. Įrodyta, kad nesunkus fizinis darbas, mankšta, ilgi pasivaikščiojimai veikia kaip vaistai, o kūno svoriui sumažėjus 1 kg, arterinis kraujo spaudimas sumažėja 1 mmHg. Atrodo nedaug, bet 10 kg – tai jau 10 mmHg!

Valgomoji druska (NaCl) sulaiko organizme vandenį – vadinasi didina arterinį kraujo spaudimą. Todėl žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, labai svarbu sumažinti per parą suvartojamos druskos kiekį iki 5 g.

Alkoholiniai gėrimai, tiksliau sakant jų skilimo produktai, organizme ne tik didina arterinį kraujo spaudimą, bet ir yra tiesioginiai toksiniai širdies nuodai. Toksikologų nuomone, vyrams 2 dozės, o moterims 1 dozė (1 dozė -  tai 20g stipraus gėrimo arba 1 taurė vyno)  alkoholinių gėrimų per parą labai nepakenks, bet šis kiekis nesisumuoja į savaitgalius, šventes ar išeigines. Vis dėlto, aš, kaip gydytoja kardiologė, turėčiau atkreipti dėmesį į ligonius, kuriems yra širdies ritmo sutrikimai. Šiai kategorijai žmonių nėra saugios alkoholinių gėrimų dozės. Bet kokia dozė, net mažiausias gurkšnelis gali provokuoti širdies ritmo sutrikimus, nes, kaip jau minėjau, alkoholinių gėrimų skilimo produktai, kurių nespėja ar nesugeba detoksikuoti (nukenksminti) kepenys, yra tiesioginis toksinis širdies nuodas.

Arterinė hipertenzija dažnai vadinama tyliąja žudike, nes pagal statistiką iš 100 infarktų – 68 įvyksta, esant arterinei hipertenzijai, o iš 100 insultų – 75. Lietuvoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 25000 žmonių. Tyli, nes dažnai arterinės hipertenzijos ligoniai nejaučia jokių simptomų. Vienintelis simptomas – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Ar tikrai taip? Tiesą pasakius, ne visai taip. Kai arterinis kraujo spaudimas pradeda nebesugrįžti į normą ramybėj, dauguma žmonių jaučiasi blogai, bet jei nepasimatuoja arterinio kraujo spaudimo, tą blogą savijautą pateisina kitom priežastim: nuovargiu, stresu, blogu miegu, nors viena iš blogo miego priežasčių kaip tik ir gali būti naktį kylantis arterinis kraujo spaudimas. Todėl toks svarbus yra arterinio kraujo spaudimo matavimas ryte tik atsibudus. Vis dėlto, ilgainiui žmogaus organizmas prisitaiko prie padidėjusio kraujo spaudimo ir simptomų tarsi nebelieka, išskyrus vienintelį – padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, nustatomą matuokliu, kuris negydomas, kaip jau minėjau, gali sukelti infarktą, insultą, širdies ar inkstų nepakankamumą.

Labai tikiuosi, kad šis mano straipsnis atkreips jūsų dėmesį į normalaus arterinio kraujo spaudimo ir geros savijautos svarbą, o radus padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ramybėj (viršijantį 140/85mmHg), paskatins kreiptis į gydytoją, sugebantį paskirti individualų gydymą.

DVARAS

Paliesiaus dvaras
Dvaro g. 7
Paliesiaus kaimas
Mielagėnų seniūnija
30171 Ignalinos r.
T.: 8 610 44 226, 8 626 82 760
GPS: 55.2518132, 26.4769772 (WGS)

KLINIKA

Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika
Dvaro g. 7
Paliesiaus kaimas
Mielagėnų seniūnija
30171 Ignalinos r.
T.: 8 600 37 279
GPS: 55.2518132, 26.4769772 (WGS)

KLINIKOS BIURAS

Klinikos biuras Vilniuje
P. Smuglevičiaus g. 1
08311 Vilnius
T.: 8 600 37 279, 8 640 38 656
info@paliesiausklinika.lt
paliesiausdvaras.lt/klinika/

 

Noriu sužinoti daugiau:

SIŲSTI »