PALIESIAUS KLINIKA

PALIESIAUS KLINIKA

 
PALIESIAUS DVARAS
EN

Hipertenzijos priežastys

Atsižvelgiant į kilmę, arterinė hipertenzija (AH) gali būti:

  • pirminė (daugiau kaip 90%, o kai kurių autorių duomenimis – net 95% AH sergančių žmonių), kurios priežastys nėra žinomos;
  • antrinė – kurios priežastys yra nustatytos.

Pirminės AH rizikos veiksniai:

  • Nekeičiami:
    • genetika (AH atsiradimą ji lemia 30-60%);
    • amžius (jei 55 m. amžiaus žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra normalus, AH rizika per likusį gyvenimą yra 90%);
    • rasė (baltaodžių arterinis kraujo spaudimas yra mažesnis nei juodaodžių).
  • Šalinami:
    • rūkymas;
    • antsvoris ir nutukimas;
    • gausus riebaus ir sūraus maisto vartojimas;
    • alkoholio vartojimas;
    • stresas (nervinė įtampa);
    • nepakankamas fizinis aktyvumas (neaktyvus gyvenimo būdas).

Antrinės AH priežastys:

  • inkstų ligos (inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijos stenozė);
  • antinksčių ligos (feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas);
  • hipofizės ligos (Kušingo sindromas);
  • skydliaukės ligos (hipofunkcija, hiperfunkcija);
  • obstrukcinė miego apnėja – t.y. pasikartojantys kvėpavimo sustojimo tarpsniai, sukelti viršutinių kvėpavimo takų miegant;
  • aortos koarktacija;
  • ilgai vartojami medikamentai.

(Širdies ligos. Universiteto vadovėlis. KMU, 2009)


Žmogaus gyvenimo būdo (šalinami) rizikos faktoriai, turintys įtakos hipertenzijai

  • Rūkymas. Kai kurių naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, rūkymas nėra tiesioginis rizikos faktorius hipertenzijai (Li G, Wang H, Wang K, Wang W, Dong F ir kt. The association between smoking and blood pressure in men: a cross-sectional study. BMC Public Health. 2017; 17:797), tačiau yra nustatytas rūkymo poveikis inkstų funkcijos sutrikimui (Orth SR. Cigarette smoking: an important renal risk factor – far beyond carcinogenesis. Tobacco Induced Diseases 2003; 1:137), o tai savo ruožtu yra rizika hipertenzijai.
  • Antsvoris ir nutukimas. Jau keletą dešimtmečių žinoma, kad yra tiesioginis ryšys tarp kūno masės indesko ir hipertenzijos. Nustatyta tiesioginė „linijinė“ priklausomybė tarp kūno masės ir arterinio kraujo spaudimo – kiekvienas 4,5 kg padidina sistolinį kraujo spaudimą 4 mm Hg (Hall JE, Crook ED, Jones DW, Wofford MR, Dubbert PM. Mechanisms of obesity-associated cardiovascular and renal disease. Am J Med Sci. 2002; 324:127–37.) Taip pat pripažinta, kad kuo didesnė kūno riebalų procentinė dalis ir kūno masės indeksas, tuo didesnė hipertenzijos (ir cukrinio diabeto) tikimybė (Gibby JT, Njeru DK, Cvetko ST, Merrill RM, Bikman BT, Gibby WA. Volumetric analysis of central body fat accurately predicts incidence of diabetes and hypertension in adults. BMC Obesity. 2015; 2:10).
  • Gausus riebaus ir sūraus maisto vartojimas. Pastarojo laikotarpio mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad tik nuo 20 iki 35% dienos energijos iš maisto turėtų būti gaunama vartojant riebalus. Energijos dalis iš sočiųjų riebalų turėtų sudaryti iki 10%, o iš trans-riebalų – mažiau nei 1%. (Liu AG, Ford NA, Hu FB, Zelman KM, Mozaffarian D, Kris-Etherton PM. A healthy approach to dietary fats: understanding the science and taking action to reduce consumer confusion. Nutrition Journal. 2017; 16:53.) Taip pat atliekant ilgesnius mokslinius tyrimus pastebėta, kad nors ir nedaug, tačiau potencialiai reikšmingai sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika sumažinus sočiųjų riebalų kiekį maiste. Atrodo, yra teisinga pakeisti energiją, gaunamą iš sočiųjų riebalų į energiją, gaunamą iš polinesočiųjų riebalų (Hooper L, Martin N, Abdelhamid A, Smith GD. Reduction in saturated fat intake for cardiovascular disease. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2015). Tuo tarpu nustatyta, kad ir nedidelis druskos kiekio suvartojimo sumažinimas per 4 savaites statistiškai reikšmingai sumažina arterinį kraujo spaudimą tiek pacientams, sergantiems hipertenzija, tiek ir individams, kurių arterinis kraujo spaudimas yra normalus. Dabartinės rekomendacijos druskos suvarrtojimą sumažinti nuo 9-12 g/parą iki 5-6 g/parą turi teigiamą poveikį arteriniam kraujo spaudimui, tačiau didesnis efektas būtų pasiekiamas sumažinant suvartojamos druskos kiekį iki 3 g/parą (He FJ, Li J, MacGregor GA. Effect of longer-term modest salt reduction on blood pressure. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2013).
  • Alkoholio vartojimas. Keletas sisteminių mokslinių tyrimų apžvalgų ir meta-analizių patvirtino, yra kad alkoholio vartojimas ir hipertenzija yra susiję – didėjant alkoholio dozei, didėja arterinis kraujo spaudimas (Rehm J, Anderson P, Arbesu Prieto JA, Arsmstrong I, Aubin HJ ir kt. Towards new recommendations to reduce the burden of alcohol-induced hypertension in the European Union. BMC Medicine. 2017; 15:173). Taip pat yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad alkoholio vartojimas sąveikoje su kitais rizikos faktoriais (rūkymu, fiziniu neaktyvumu, netinkama mityba) yra hipertenzijos priežastis (Villegas R, Kearney PM, Perry IJ. The cumulative effect of core lifestyle behaviours on the prevalence of hypertension and dyslipidemia. BMC Public Health. 2008; 8:210).
  • Stresas (nervinė įtampa). Laikinas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas yra ūmaus atsako į stresą dalis. Todėl hipotezė, kad ilgalaikio streso poveikis gali prisidėti prie nuolatinės hipertenzijos vystymosi, yra labai tikėtina. Tačiau populiaciniuose moksliniuose tyrinėjimuose buvo pakankamai sudėtinga nustatyti, ar stresą sukeliantys veiksniai turi poveikį laikino arterinio kraujo spaudimo padidėjimui pereiti į pastovų. Vis gi įrodyta, kad esant hipertenzijai dažniausiai suaktyvėja simpatinės nervų sistemos veikla. Tyrimai su gyvūnais taip pat įrodė, kad psichologinis stresas gali sukelti hipertenziją. Galiausiai buvo nustatytas fiziologinis atsakas į ūminį psichinį stresą, susijęs su hipertenzija (Steptoe A, Kivimäki M. Stress and Cardiovascular Disease: An Update on Current Knowledge. Annual Review of Public Health. 2013; 34:337-354).
  • Nepakankamas fizinis aktyvumas. Pasaulyje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad nepakankamas fizinis aktyvumas gali būti hipertenzijos priežastis. Vienas žymesnių - didelės apimties kohortinis Harvardo absolventų tyrimas parodė, kad tie absolventai, kurie reguliariai užsiėmė aktyviomis laisvalaikio formomis, per 20 metų sumažino 33 proc. riziką hipertenzijos išsivystymui ir net 41 proc. sumažino riziką dėl koronarinės širdies ligos mirties. Maža to, nepakankamas fizinis aktyvumas gali būti antvorio ir nutukimo priežastimi, o šios būklės savo ruožtu didina riziką sunkioms lėtinėms ligoms, įskaitant 2 tipo cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, hipertenziją ir insultą bei tam tikras vėžio formas. Todėl nenuostabu, kad efektyvus svorio valdymas pagrinde apima dvi strategijas – mažinant su maistu gaunamą energijos kiekį (mitybos sureguliavimas) ir didinant energijos sunaudojimą fiziniu aktyvumu. Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas turi įrodytą poveikį svorio valdymui, ypač kai fizinis aktyvumas yra derinamas su mitybos pokyčiais. Tačiau fizinis aktyvumas, net ir nesant svorio sumažėjimui, sukelia teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikai (Shaw KA, Gennat HC, O‘Rourke P, Del Mar C. Exercise for overweight or obesity. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2006).

DVARAS

Paliesiaus dvaras
Dvaro g. 7
Paliesiaus kaimas
Mielagėnų seniūnija
30171 Ignalinos r.
T.: 8 610 44 226, 8 626 82 760
GPS: 55.2518132, 26.4769772 (WGS)

KLINIKA

Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika
Dvaro g. 7
Paliesiaus kaimas
Mielagėnų seniūnija
30171 Ignalinos r.
T.: 8 600 37 279
GPS: 55.2518132, 26.4769772 (WGS)

KLINIKOS BIURAS

Klinikos biuras Vilniuje
P. Smuglevičiaus g. 1
08311 Vilnius
T.: 8 600 37 279, 8 640 38 656
info@paliesiausklinika.lt
paliesiausdvaras.lt/klinika/

 

Noriu sužinoti daugiau:

SIŲSTI »